Susipažinkime: Daktaras Samuelis Tacas

Danguole Andrijauskaite

Samuelis Tatcas (Shmuel Tatz) yra vienas žinomiausiu fizines terapijos specialistu pasaulyje. Kauno Kuno kulturos institute studijaves kineziterapija, veliau mokesis pas gydomosios kuno kulturos Lietuvoje pradininka Karoli Dineika, dirbes su olimpinemis šalies rinktinemis, beveik prieš keturis dešimtmecius S.Tacas emigravo i Izraeli, veliau – i JAV, igijo fizines medicinos gydytojo kvalifikacija.

Daktaro S.Taco „Kuno harmonizavimo“ studija Niujorko centre, muzikams gerai žinomoje „Karnegi Hall“ lanko daug žmoniu, tarp ju – ir Amerikos muzikos, kino bei sporto garsenybes. Vadinamas šamanu ir stebukladariu auksinemis rankomis gydytojas Samuelis Tacas yra kuklus: „Aš tik labai megstu savo darba. Iš pradžiu neatsitraukdavau nuo knygos, – prisimena jis. – Dabar, rankomis liesdamas žmogaus kuna, galiu ji skaityti tarsi atversta knyga. Net tai, kas parašyta „tarp eiluciu“.

Igudusios rankos, sako gydytojas, turi prota: jos gali ir jausti, ir suprasti. Ar kiekvienas specialistas gali taip dirbti?

Apie kineziterapija, patirti ir talenta...

„Senoves Kinijoje, – pasakoja daktaras S.Tacas, – gydytojui žmones mokedavo tik tada, kai budavo sveiki. Kai mano pacientas suserga, aš netureciau gauti pinigu, nes kažka pražiopsojau. Kineziterapeutas turetu matyti paciento sveikatos sutrikimus anksciau, nei jis apie tai pats pasakys.

Kineziterapeutai gydo judesiais (pasyviais ir aktyviais pratimais), ivairiomis elektros, šilumos, šviesos ir kt. proceduromis, individualiomis kiekvienam pacientui. Manau, kad ligonis, norintis pasveikti, turi pats stengtis. Jeigu tau skauda galva ir nori pasijusti geriau, gali išgerti tablete aspirino. Bet jeigu nori buti sveikas, turi praktiškai taikyti kineziterapijos metodus. Aš noriu, kad visu specialybiu gydytojai žinotu, jog lazerio, magneto, reflekso terapija, manualine terapija ir kt. bei fiziniais pratimais galima labai paspartinti ligoniu sveikima. Vien elektros terapijos yra per 100 ivairiu proceduru. Kineziterapija yra senuju, hipokratiškuju, ir šiuolaikiniu metodu derinys. Turejau laimes mokytis manualines terapijos Lietuvoje ir Rusijoje, pas geriausius specialistus“.

... apie „burtininkavima“

Paklaustas, kaip jauciasi vadinamas šamanu, gydytojas Samuelis svarsto: „Šamanas – tai ne išsilavinimas, ne mokslo laipsnis. Kai kuriuos muzikus aš vadinu maestro – tai garbingas vardas menininkui. Sakykime, ir šamanas – mano darbo pripažinimas. Taciau niekuomet negaliu šiuo vardu prisistatyti. Turiu universiteto diploma, tad galiu prisistatyti: „fizioterapijos daktaras“ arba „daktaras Tacas“. Taip pat nesakau, kad mano rankos – puikios, nežadu, kad „...galiu padeti“. Tik: „stengiuosi padeti savo rankomis“.

Dirbant daug metu, susiformuoja tam tikri instinktai. Dažnai man nereikia girdeti, kuo skundžiasi pacientas. Nes ta informacija nepadeda. Man reikia žinoti, ko pacientas dar nepasake trims ar keturiems gydytojams, kurie ji jau gyde. Tai – tarsi skaitymas tarp eiluciu. Pamenu mano lietuviu kalbos mokytoja Alytaus gimnazijoje p. Raguotiene, stovedama prie lentos nugara i klase, sakydavo: „Samueli, tu nerašai!“ Ji visuomet budavo teisi. Ji jausdavo ir matydavo ne akimis. Kineziterapeuto rankos – tai jo akys, diagnostikos iranga ir protas. Manualine, arba ranku, terapija – tai diagnostika ir gydymas tuo paciu metu.

Liesdamas žmogu, aš tikrai jauciu jo negalavimus. „Užsiblokuoti“ dirbdamas negaliu. Taip perimu labai daug subtiliu vidiniu dalyku, nuo kuriu butina „išsivalyti“, tarsi ištrinti juos, nes kitaip aš pats sirgsiu savo pacientu ligomis. Man padeda kai kurie metodai: reiki, kitos gilaus atsipalaidavimo metodikos, klasikine muzika. Garsu ir muzikos vibracijos užpildo ir mano studija darbo metu. Labai megstu M.K.Ciurliono kurinius. Bendraudamas su kolegomis Lietuvoje patyriau, kad aš sveikesnis už juos, nors jie gerokai jaunesni už mane. Kaip medikui galima liesti žmogu savo rankomis, jei jis nesveikas? Juk net ir atokiau vienas nuo kito budami, ir be kontakto paliekame pedsaka vieni kitu samoneje – mintimis.

Vienoje klinikoje buvo atliktas tyrimas: viena grupe serganciu žmoniu gydesi ir meldesi, o kita, kontroline grupe – tik gydesi. Pirmosios grupes pacientai pasveiko greiciau. Šiuolaikinis žmogus, jeigu nesimeldžia, turi medituoti. Nemanau, kad rimtai sergant pades tik tokia praktika. Bet, sakoma, Dievas pades, jeigu pats sau padesi. Meditacija, malda, gera nuotaika, šeima ir biciuliai – visa tai daro itaka fizinei sveikatai. O kineziterapija – tai ne du trys mankštos pratimai. Kineziterapija – kai specialistas su pacientu praleidžia ne mažiau kaip valanda, taikydamas metodus, kurie gali padeti pagerinti sveikata, išvengti sudetingu ir sveikatos vis delto negražinanciu operaciju.

...apie sveikata

„Jeigu rimtai norit pasveikti, sakau pacientams, reikes rimto požiurio. Jeigu skirsi laiko ir mankštai, ir poilsiui, ir maldai bei meditacijai, jau po savaites gali pasiekti rezultatu. Žmogaus siekis – tai pagrindas. Juk tikrinames profilaktiškai pas kardiologa ar odontologa, taigi tokios patikros reikia ir judejimo bei raumenu sistemai. Kaulu tankio tyrimas, kai ji rekomenduoja šeimos gydytojas, dažniausiai parodo, kad osteoporoze jau prasidejo. O kineziterapeutas gali ivertinti sanariu, raumenu, kaulu sistemu bukle gerokai iki prasidedant degeneracijos procesams ir nurodyti, kaip ju išvengti. Kineziterapeuto darbas kitoks nei gydytojo, taciau labai svarbu, kad šie specialistai bendradarbiautu.

Dalies sanariu endoprotezavimo operaciju butu galima išvengti laiku pradejus tinkamai mankštintis, koregavus gyvensena. JAV klubo sanario endoprotezavimas kainuoja apie 100 tukst. doleriu. Draudimas tam skiria pinigu, taciau dar niekam negražino sveikatos...

Amerikoje vis daugiau 30–40 metu žmoniu persitempia kasdien po 2–3 val. tobulindami savo kuna sporto klubuose. Tai tampa populiariau nei psichoterapija. „Jeigu kasdien nežaidžiu teniso (neprabegu keliu myliu, nelankau aerobikos ir pan.), einu iš proto“, – sako tokie pacientai. Taciau jie pertempia kuna“.

...ir paprastus dalykus

– per diena bent du kartus pasikeiskite avalyne. Dažniausiai ji nera patogi, o visa diena avedami tuos pacius batelius, nejauciame, kad kencia stuburas,
– kuo daugiau vaikšciokite basomis,
– sededami prie darbo stalo, nuolat kaitaliokite koju padeti (bet nekryžiuokite ju),
– telefono skambutis jums – puiki proga pakilti iš darbo vietos. Kalbedami galite vaikštineti arba stoveti ir keliolika kartu pasikelti nuo pirštu ant kulnu. Išnaudokite kiekviena proga pajudeti. Nes, kaip sake prancuzu gydytojas Ž.Tiso, jokie vaistai negali pakeisti judejimo, bet judejimas gali pakeisti vaistus!